pririšti

pririšti
prirìšti, prìriša, -o (prìrišė) tr. 1. SD309, H, R, K, M pritvirtinti primazgant: Pri kits kito pririšti N. Vienas čiepas lankstos nepririštas prie baslio J. Prìrišė prie medžio pagalį – tas tiktai pokšt, pokšt LKT308(Šš). Buoželė buvo prìrišta ir mušė javus Dv. Pliauska aptašyta, pririštà [prie pagalio], i reikdavo, tamsta, kult Nj. Prìrišta in lazdos tokis – anas lapatuoja gi i duoda Ml. Jis pririšo jai (pelei) už kojos siūlą, kad nepabėgtų, ir įleido atgal į olą LTR(Pkr). O ketant jau zvanyti, pririš pri varpo širdies strykelį M.Valanč. Prie duknų kerčiai prìrišė siūlą Krs. Kur tas šniūras apyniam prirìšt? LKKVI276(Grž). Va čia sėstis, va čia prirìšt pakulas Pb. Prirìšo po pėdą ant pečių [už pėdų vogimą] Pls. Prirìšdavo ant pavažos tą Kotryną [per Užgavėnes] Krš. In mažyčių [rogučių] laibąjį galą [rąsto] virvelėm prìrišė ir važiuoja Aps. Vienas ėmė sakyti: jūs mane prirìškit ir leiskit prirìšę, aš lįsiu [į skylę kalne] Mšk. Virvelė prìrišta Šlčn. Pririšė gerai, kad neiškrist . Jungą jaučiam in ragus prirìšdavo, anys i traukdavo žagrę Imb. Karalienė pririšta prie girnom mala (ps.) KlbIV87(Mlk). Dešros ir kumpiai an karčių pririšta Pb. Bei racionalas su jo ąselėmis tur pririšamas būti geltona virvaite ąseliump efodo BB2Moz28,28. Geresn jam, idant jamui pririštas būtų akmuo pas kaklą MP62. ^ Koc ožkai keską piningų prirìšk, i ženysis Vdk. | refl. tr., intr. 1: Čia stulpelis, kur pakulos prisìriša Dv. Prìsrišė galą sienojo ir kulia (ps.) Dv. Išbarškini tuos jau grūdus, daugiau paskiau krečiam kūlius, prisirìšę, va, teip šit Mšk. Kuolą prisìrišiau ir nuvažiavau (sulūžus ratui) Strn. Senutė, žinodama, kas bus, prisirišo prie piestos LTR(Žal). Atsidrąsinęs apsijuosiau su savo turbanu ir prisirišau prie paukščio kojos, tikėdamasis, kad kitą rytą jis išneš mane iš tos negyvenamos salos J.Balč. ^ Tau reikia duot, sūneli, prisirìšus Skr. Ką tu man gali padaryt: aš tave, prie padelkų prisirìšus, nudaužyč (esu darbšti, greita) Sk.suveržti: Prirìšti vadžiom reikia vežimą šieno Dv. 2. KI54, pritvirtinti virve ar grandine (gyvulį): Paėmiau vadeles, sakau, pririšiù karvę Ob. Didžiąjį baronioką prìrišiau, mažasai neis Lel. Nepririšęs nepamelši – nesiduoda Blv. Arklys anei pančiota, anei prìrišta, ir nuejo JnšM. Eš negaliu nueit karvių prirìšt Nmč. Karvę ilga virve pririšė ir virvės galą par kaminą perkišė LTR(Ant). Įsakyta taip pat šunis pririštus laikyti Pt. Muno šuo dieną naktį prìrištas LKT125(Trg). Kieme jau laukė arkliai pagirdyti ir pririšti pasvirny J.Balt. Nuejo tada anys ir atrado aslaitį pririštą už durų Ch1Mr11,4. Atvedė mešką ir pas tą obelį prìrišė Eiš. Nuvedė tą mešką į reją, pririšo, jau nakos Krp. Pasigavo iš girios vilką ir pririšo jį kluone LTR(Žal). Prirìštas šuva Nmč. Pririštà avelė ir būma namie Pst. Reikia vestis, sako, Smurgainys (į Smurgainis) ir prirìšt per baljierių (apie viengungį) Grv. Prie gardžių tampriai pririšo karvę J. Ir išjojo brolelis par lygiūsius laukelius, ir pririšo žirgelį pri rūtelių darželio StnD10. Ir pririšiau bėrą žirgą prie rūtų darželio NS1011. Prirìšu pri lovos kojai – nėkur nebišbėgsit (sako motina vaikams) Slnt. Prìrišė pas tvorą Dv. Pririšė ją (ožką) an virvelės ir ažu klemkos prikabino LTR(Dv). Prìrišiau an tvorelę Nmč. In virvės prìrišė Dv. Kuolu prìrišė arklį Dv. Karvę prìrišė in alksnį Ktk. ^ Ištekėjai, prìrišė kai šunį prie būdos, ir stauk Sld. Nuvargau vienas [begyvendamas], nė šuva pririštas taip nepavargsta Šln. Jau ištekėjai i kai pririštà Jrb. Laiko kaip šunį prìrištą, ir negera (negirtauja) Krš. Arklį pririšk kaip vagį – atrasi kaip brolį NžR. | refl. tr. 1: Prisiriši avį vieną į vieną ranką, kitą į kitą ir pavest negali Skr. Prisirìšk savo vištas, kad man daugiau nesirodytų darže! Ėr. Aš prisirišaũ bėrą žirgužėlį po žaliąja liepužėle JD1087. Prisirišau bėrą žirgą pas rūtų darželį (d.) Plm. Prisìrišiau žirgelį prie žalios grūšnelės (d.) Imb.taip pritvirtinus, palikti ganytis: Dabar vieną karvę turiu, ir tos nėr kur prirìšt Nmč. Arklį prìrišiau galu daržų LKT341(Vdš). Miežiuose prìrišė karvę Pb. Dobiluos prìrištos [karvės], ale nei te ėda, nei ką, tik trepsi trepsi Všn. Inslėnėj karvę prìrišiau Dglš. Palikau prirìšus karvę in beržiukų, in kemselių Klt. Prie keliui prìrišiau karvę Ktk. Tu prie rugiais prirìšk karves, te daugiau žolės PnmR. Oi, neėdri ta karvė buvo: į tokią žolę prìriši – kapšt kapšt i stovia Jrb. Prìriša arklį an kluonienos JnšM. Arkliai pririštì į dobilus LKT240(Ps). Prirìšo arklį į krantą Vlkv. 3. pritvirtinti, kad negalėtų laisvai judėti, veikti: Vėjų kalba: žmogų prirìšk – ans nebūs, nestovės Krtn. Buvo sukrautas didelis laužas, o vidury įkaltas stulpas, kad būtų prie ko pririšt LTR(Rk). Žiūri – mergaitė pririštà prie beržo Grv. Aš prìrišiau ją (pačią) prie ratų, kad ją šunys lotų (d.) Všn. Prirìš pri benkio, par naktį išlaikys, ka[d] sugaus Vvr. Krūmaliūs vaikas keturių metų pryrištas pry medžio . Nuvežiau in mišką, pririšaũ prieg medžio DrskD201. Stulpopi jį pririšė PK160. Ilgai gi ir buvai mieste, gal kas buvo pririšęs?! (juok.) LKGII544(Ds). | prk.: Mane laikė prie lovos pririšęs keistas skausmas I.Simon. ^ Pririšk žalčiui sprandą, o jisai ir susirietęs tau įkanda LMD(Rs). Žmonių liežuviai nepririšti, šneka jie, ką nori Mrj. Mažas r neištariau, liežuvis taip kaip pririštas buvo . Kap prìrišta visi galai – negali atsimint Tvr. 4. primegzti: Siūlui pasibaigus, reikia pririšti kitą . 5. 1 jungiant, rišant daug pridaryti: Daug šluotų prirìšo Lp. Aš tau pririšiù vantų Pun. Nei kašiko nupynei, nei šluotų pririšaĩ, nei nieko Mrc. Prirìšč[iau] kūlelių Sn. Prirìšo rugelių daugelį pėdelių DrskD1. | refl. tr.: Šluotų jisai, būdavo, prisirìš ir veža parduot Krm. 6. daug pridėjus, surišti į ryšulį: Levutei skarelę dovanų pririšaũ Pc. Obuolių skarukė prìrišta ir indėta Lp. Prìrišė rezgines kuodelių ir liepė tai diedo dukteriai varyti karvę ir tuos kuodelius neštis ir suverpt Aru24(Dv). | refl. tr.: Ir karbelį prisidėjau grybų, ir skarelę prisìrišiau Rm. Piningų nusivežiau ryšį prirìšęs[is], bet kas iš to, kad ostiniai Plng. Ryšiuką škurlių prisirìšusi, nulėkė į šalteniuką plautis Krš. 7. refl. tr. užsigobti išeigai: Kur mano prisirišamà skepetaitė? Rdm. 8. refl. tr. daug užsigobti ir užsirišti: Aš prisìrišiau prisìrišiau skarelių [, kad nebūtų šalta] Tršk. 9. priversti būti kur nepasitraukiant, pajungti: Šiemet ir jį prìrišė prie darbo Slm. Visi pririštì in darbą Dglš. Bobutę prìrišė in vaikus LKKVII202. Pryrištì visi pry darbo, jug reik duoną užsidirbti Vn. Pri vaiko pririštà, niekur neinu Krš. Prie vaikų, paskui prie anūkų prìrištas, lig užsimerksi (mirsi) Ut. Kiaulė paršus paturėjo, dabar prie namų pririštà, niekur negaliu išvažiuot Mžš. Aš pririštà prie ligonio PnmA. Jos vaikai geri, visada prie darbo pririštì Dkš. Motriška turi dirbti, esi pririštà: gyvoliai, vaikai Užv. Markauskai nebuvo kokie vargšai, kad savo sūnų pririštų prie karvių uodegų, kad jam ko pagailėtų V.Bub. Jei nepririši į raštą (neparašysi vekselio), tai negrąžins skolos Slk. Pulkas … neesti pririštas tikrump vietump MT100. Pririštas esi moteriesp Bt1PvK7,27. Nes moteriškė …, kolei gyvas yra vyras, pririšta yra įstatymui GNPvR7,2. Mergos nieko nesakė, bile galva prie vyro pririšta Nm. | refl.: Tai aš čia būsiu prisirìšus – ir aš noriu išeit į svečius! Vdk. 10. pripratinti, patraukti: Teip prìrišė prie savęs žmonis Ėr. | refl. tr., intr. LL199, : Ir kodėl ji užsidėjo sau tokią kančią, tokią lyg atgailą, prisirišdama Ilžę su jos vaiku prie savęs I.Simon. O tu kvailė įsitikėjai ir prisirišai prie vieno kaip šuo prie piemens Žem. Tu dar nežinai, ką reiškia pažinti, mylėti, prisirišti ir netekti J.Marcin. Baisiai prisirìšęs prie mamos [vaikas] Ėr. Anūkė mano in ją (kaimynę) prisrìšus Dglš. Iš mažuotės buvo prisrìšęs int mane Ds. Tiek jis prisìrišė prie manę Krč. Prisirìšo jis in mergą kap velnias in epušę Nmn. Diedukai, diedukai, kas čia pas tave prisirìšo (įprato ateidinėti)? Pls. Prie žemės reikia prisirìšti Ėr. Moteris labiau prisirišusi prie židinio, prie nuosavo kampo, negu vyras . Prisirìšus in darbus esu Mrc. Jis iš pat mažens buvo prisirišęs prie knygų . Neprisiriškit neišmintingai prieg turtų ir šlovės žemiškos brš. 11. pristabdyti, sulaikyti: Pririšk jį kelias dienas, kad nesikeltų iš lovos Ėr. Ka niekaip negali jo prirìšt: bėga i bėga pas tą panelę Jnš. 12. refl. pristoti prie ko, prikibti su pretenzijomis: Tik ir ieško, kad prie ko prisirìšt Alks. Prisìrišė prie manę, negaliu ir atsikratyt Ds. Prisìriša, nežinai až ką Kls. Prìsriša, kad užfundytų Vrn. Prìsrišė ingi jį, muštis nori Šlčn. Ko čia in man prisìrišei lygiai pikta dvasia Trgn. Kogi anas in mane prisìrišė? Plš. Kabinos, prisrìšę buvo Šč. Ot prisirìšo pas manę kap kokis dieglys Žrm. Prisrìšo kap girtas prieg tvorai Rod. | Dėl ko toks sapnys prisirìšo? Azr.
◊ kaĩp prie (ant) lenciū̃go prìrištas labai suvaržytas: Skundės: nekokia marti, [anyta] kaĩp an lenciū̃go pririštà Krš.
liežùvį prirìšti priversti tylėti: Ano prìrištas liežùvis, o ta mala Krš. Tačiau kaip moterėlės pririš vyrų liežuvius? .
liežùvį (liežiùvį) prisirìšti nekalbėti, nutilti: Aš tau sakiau – prisirìšk liežiùvį! Mrj.
pririštà uodegė̃lė nebegali iš namų išeiti: Vaiką tura, pririštà uodegẽlė Krš.
rankàs prisirìšti užsiimti kokiu darbu: Prysirìšusi rankàs su vaiku Grd.
šìrdį prirìšti turėti patraukimą, priprasti: Dvariškės puikesnės, matysi, taip patiks, nė nepasijusi, kaip širdį pririši LzP. Neprirìšk širdiẽs prie nieko Gdl. Tebtur širdį pririštą pri kokio grieko P.
širdìs prisirìšo priprato: Ano širdis prisirišo prie josios J.
\ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • priristi — prirìsti, prìrita, prirìto (prìritė) 1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Prirìsk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny prìristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180. | refl. K …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priristi — priri̇̀sti vksm. Priri̇̀sk ãkmenį prie stul̃po …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pririšti — priri̇̀šti vksm. Ji̇̀s nušóko nuo árklio ir priri̇̀šo jį̃ prie stul̃po …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pririštinis — pririštìnis, ė adj. (2) BŽ260 kuris pririštas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papririšti — paprirìšti, paprìriša, o (paprìrišė) (dial.) tr. 1. daug pririšti, priraišioti: In atšlaimą arklius suvadžioj[o] ir paprìrišė Dv. Atvedėm arklius ir paprìrišėm pas sieną Dv. 2. pririšti ganytis: Karvę paprìrišam ir galim baliuit lig vakarui …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pierišti — pierìšti, piẽriša, o (dial.) žr. pririšti: 1. Py dviračio pỹriši Kin. Py arklių kojų [apgaviką] pyrìšo i sudraskė (ps.) Pj. Tokios skylės buvo pyrišt Prk. Tas vaikūzas nurišo, eik tu mani pyrišk Kin. 2. Kin Gembę įdūrė ir pyrìšo karvę Dov.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antrišti — antrìšti, añtriša, o (ž.) tr. 1. aprišti: Ančrìšo vaikiukuon skarikę, tas plėša žemė[n], nenora Pvn. | refl. tr., intr.: Su skepeta antsirìšk J. Antsiriša kuskelę ir staipos Yl. 2. pririšti: Mun antrìšo tokį raudoną kaspiną, kad jau tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiuva — apsiuvà sf. (3b) 1. SD18 apsiuvimas (pakraščio), rankogalis, atraitas: Apsirengęs paprastais drabužiais – jokių apsiuvų, jokių žvaigždučių rš. 2. Vlkv, Al, Srj spragilo siaustuvės ir buožės apsiuvimas oda, kad lengviau būtų pririšti; raištis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrišti — atrìšti, àtriša, o (àtrišė) tr. 1. SD217, H150, R33, K, Š išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus Ds. Atriš manę, leid manę iž maišo (ps.) Lz. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas brš. | refl. K, Š: Atsrìšo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grandis — 1 grandìs sf. (4) 1. SD97,196, J grindė, žiedas, lankelis (ppr. metalinis) kam nors sujungus laikyti, įverti, pririšti: Grandìs į sieną įkalta gyvuliui rišti J.Jabl. Piktam jaučiui veria nosin grañdį Dbk. Ar kuolą karvė ištraukė, ar lenciūgo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”